Normali kr?vio miokardo perfuzija ir vainikini? arterij? b?kl?

Tyrimo tikslas. Nustatyti klinikinius požymius, b?dingus pacientams, jau?iantiems kr?tin?s skausmus, kuri? vainikin?s arterijos susiaur?jusios, o miokardo kr?vio perfuzija normali.
Tirt?j? kontingentas ir tyrimo metodai. Tirt?j? kontingent? sudar? 84 pacientai, jau?iantys kr?tin?s skausmus, kuriems 2000–2007 m. buvo nustatyta normali miokardo kr?vio (veloergometrija) radionuklidin? kompiuterin? tomografi ja ir atlikta širdies vainikini? arterij? angiografija. Miokardo kr?vio radionuklidin? kompiuterin? tomografi ja atlikta pagal vienos dienos standartin? protokol? dviem etapais. Vertinimui buvo naudojamas 20 bal? modelis. Perfuzija laikoma normalia, kai suminis kr?vio balas buvo 0–3.
Rezultatai. Didel? pretestin? išemin?s širdies ligos tikimyb? nustatyta 25 proc. pacient?, informatyv?s kr?vio nutraukimo kriterijai – 45,2 proc. atvej?. Reikšming? (?75 proc.) vainikini? arterij? susiaur?jim? nustatyta 26 (31 proc.) pacientams, iš j? 6 (7,1 proc.) – trij? arterij?. Vienaveiksn?s logistin?s regresijos b?du ?vertinta klinikini? rodmen? reikšm? dideli? vainikini? arterij? stenozi? tikimybei esant normaliai miokardo kr?vio perfuzijai. 1–3 arterij? stenoz? dažniau nustatyta pacientams, kurie jaut? b?dingus angininius skausmus (šans? santykis 3,8, p=0,008) ir tur?jo didel? pretestin? išemin?s širdies ligos tikimyb? (šans? santykis 3,43, p=0,023). Trij? vainikini? arterij? liga dažniau nustatyta pacientams, kurie jaut? b?dingus angininius skausmus (šans? santykis – 11,2, p=0,009), tur?jo didel? pretestin? išemin?s širdies ligos tikimyb? (šans? santykis – 7,93, p=0,018) ir kuriems kr?vio metu buvo sukelti išeminiai poky?iai (šans? santykis – 6,4, p=0,037).
Išvada. B?dingi angininiai skausmai, didel? pretestin? išemin?s širdies ligos tikimyb? ir kr?vio sukeliami išeminiai poky?iai patikimai didina vainikini? arterij? reikšming? stenozi? tikimyb? net esant normaliai miokardo kr?vio perfuzijai, tod?l tokiems pacientams turi b?ti atliekamas angiografijos tyrimas.