Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų socialinės paramos savitumai ir sąsajos su depresiškumu

Įvadas. Daugėja mokslo duomenų, patvirtinančių, kad tarp asmens socialinės aplinkos, fizinės bei psichologinės savijautos egzistuoja glaudus ryšys. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę asmens būklę. Yra duomenų, kad socialinių ryšių ir integracijos stoka turi įtakos depresijos pasireiškimui. Tyrimo tikslas – įvertinti suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų socialinės paramos savitumus bei sąsajas su depresiškumu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. vykdant tarptautinę Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programą (CINDI). Tyrime dalyvavo 1754 asmenys, atsitiktinės sluoksniuotosios atrankos būdu atrinkti penkiuose Lietuvos rajonuose. Duomenys surinkti atliekant anketinę tiriamųjų apklausą. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad trečdalis (34,7 proc.) Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų savo aplinkoje turi mažai, o 4,5 proc. iš viso neturi asmenų, į kuriuos galėtų kreiptis paramos, kai jiems būna sunku. Socialinės paramos stoka dažniau skundėsi moterys. Prastesni socialinės paramos rodikliai (mažas socialinis tinklas, suvokiamos socialinės paramos neturėjimas, blogas sutarimas bei mažas bendravimo intensyvumas su artimais draugais, blogas sutarimas su sutuoktiniu bei šeimos nariais) didino depresiškumo galimybę. Tiek vyrų, tiek moterų depresiškumo galimybę labiausiai didino blogas sutarimas su draugais ir sutuoktiniu, vyresnis amžius bei žemesnis išsilavinimas. Vyrų depresiškumas susijęs ir su šeimine padėtimi: išsituokusių vyrų depresiškumo galimybė buvo didesnė nei vedusių.
Išvados. Trečdalis suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų savo aplinkoje stokoja socialinės paramos. Nustatytos socialinės paramos ir depresiškumo sąsajos rodo, kad asmenų socialinių įgūdžių ugdymas yra svarbus psichikos sveikatos stiprinimo resursas.